Valstybės finansai

Kaip kiekviena įmonė turi savo finansus, taip ir valstybės turi tvarkyti savo piniginius reikalus - taip atsiranda valstybės finansai. Paprastai per biudžetą "praeina" didelė dalis BVP, kuri priklausomai nuo ekonomikos struktūros įprastai svyruoja tarp penktadalio ir trečdalio. Kuo mokesčių našta didesnė, tuo daugiau lėšų perskirstoma per biudžetą ir tuo socialinės garantijos didesnės. Viešųjų finansų valdymu užsiima valstybės bei savivaldybių įstaigos, ir per jų biudžetai atspindi visą viešųjų finansų valdymą.

Valstybės finansines įplaukas daugiausia sudaro mokesčiai: PVM, akcizas, socialinis draudimas, pajamų mokestis, pelno mokestis ir kiti smulkesni mokesčiai. Lietuvoje didelę dalį biudžeto pajamų sudaro ES parama. Taip pat biudžetas gali būti finansuojamas pinigų leidimu, ar skolintomis lėšomis, kas yra itin pavojinga. Paprastai visuomenė neatkreipia reikiamo dėmesio į vyriausybės vykdomą skolinimosi politiką, ir jei didinamos įvairios išmokos, galima pagalvoti, kad viskas daroma labai sėkmingai, tačiau jei visa tai finansuojama iš skolintų lėšų - efektas bus trumpalaikis, ir kai skolos prislėgs valstybę, išsikapstyti bus nepaprastai sunku, tuo labiau, kad ir skolinimosi palūkanos bus išaugę.

Pagrindinės valstybės finansinės išlaidos yra biurokratinio aparato išlaikymas, švietimas, medicininė apsauga, socialinės išmokos, policija, kariuomenės išlaikymas, infrastruktūros investicijos. 

• Asmeniniai finansai
• Verslo finansai
• Viešieji finansai
• Finansų rinkos