Verslo romanas: ištrauka 6
- Gerai, tuomet judame toliau. Apie žaliavas galima kalbėti ir atskirai, tačiau aš apibendrinsiu, nenorėdamas skirti joms pernelyg daug dėmesio. Iš principo dėl žaliavų, į kurias galima investuoti per įvairius žaliavų fondus, įtraukimo į investicijų portfelį naudingumo būtų galima ilgai ir nuobodžiai ar energingai, priklausomai nuo to, kaip kam labiau patinka, diskutuoti.
- ŠŽaliavos lyg nafta? - norėjau įsitikinti.
- Tai gali būti nafta, auksas, sidabras, spalvotieji metalai, grūdai, sūriai ir dar aibė kitų biržose listinguojamų prekių.
- Skamba įdomiai, - pakomentavo Antonas. - Skamba gal ir įdomiai, tačiau aš į šį segmentą žiūriu skeptiškai, ir vienintelis argumentas, kodėl jis galėtų būti įtrauktas, yra geresnė jo diversifikacija, ir, kaip anksčiau esu minėjęs, reikia stengtis tai daryti visuomet. Tačiau su žaliavomis problema yra ta, kad smunkant ūkiui pasaulyje, kaip tik tuo metu, kai akcijų rinkos čiuožia žemyn, mažėja ir žaliavų paklausa, krinta jų kainos. Tad diversifikacija išeina ne tokia ir efektyvi. Tai dar būtų galima pateisinti, jei šios turto klasės pajamingumas būtų didesnis. Tačiau žvelgiant labai ilgu laikotarpiu, pagrindinių žaliavų brangimas tik labai nežymiai pralenkia infliaciją. O žaliavų kainų svyravimai yra didžiuliai, tad ši turto klasė yra itin rizikinga ir mažo pajamingumo. Todėl rekomenduočiau vietoj žaliavų geriau naudoti trumpalaikes obligacijas, jei siekiama diversifikavimo, nes jų pajamingumas ilguoju laikotarpiu panašus. O jei siekiama apsidrausti, pavyzdžiui, turint kompanijos, kurios rezultatai labai priklauso nuo naftos kainos pokyčių akcijų, tuomet geriau investuoti ne į pačią naftą, o į naftą išgaunančių bendrovių akcijas, kurių rizikingumas panašus, bet grąža geresnė. Taip būtų pasiektas geresnis bendras portfelio efektyvumas...
Skaitėte šiandienos ištrauką iš Roko Lukošiaus verslo romano "Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas".
|