Nedarbo šmėklos grimasos (I)

Virgilijus Lukošius

2010 04 06

 

Verslas stebi ir stebisi

Darbo biržos funkcionieriai jau buvo pradėję džiaugtis, kad registruoto nedarbo augimo tempai Lietuvoje lėtėja. Taip ir buvo, nors 2010 m. kovo 1 d. šalyje buvo registruota 299,5 tūkst. bedarbių ir tai sudarė 13,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Buvo konstatuota, kad registruoto nedarbo augimo tempų mažėjimą lėmė mažesnis per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius, išliekančios gana stabilios įsidarbinimo galimybės bei aktyvus darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Gražu. Kuo daugiau gerų žinių, tuo greičiau galėtume tikėtis Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

Bet čia trenkė perkūnas iš pavasarinio valdžios dangaus. Griežtai pasakyta – PSD (privalomojo sveikatos draudimo) mokesčius turi mokėti ne tik emigrantai ar buvusieji nemokamose atostogose, bet ir darbo biržoje neįsiregistravę bedarbiai. Skambūs, bet grėsmingi, žodžiai liejosi iš VMI pareigūnų, finansų ministrės, o po to ir iš premjero lūpų.

Na dabar jau aišku, kad vėl sulauksime ne tik absoliutaus bedarbių skaičiaus, bet ir jo augimo tempų didėjimo. Bent jau PSD mokesčio šoko sukeltu laikotarpiu. O Po pusmečio pamatysime tikresnę padėtį.

Nedarbas Lietuvos ekonomikoje

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat“ duomenimis, 2010 m. vasarį nedarbo lygis ES siekia 9,6 proc. - tai aukščiausias rodiklis per praėjusius 10 metų. Visoje ES darbo neturėjo 23 mln. žmonių, o per metus nedirbančių asmenų skaičius padidėjo 3,1 mln. žmonių. Vyrų nedarbo lygis siekia 9,8 proc., o moterų - 9,3 proc. Mažiausi nedarbo rodikliai buvo užregistruoti Nyderlanduose (4,0 proc.) ir Austrijoje (5,0 proc.), o didžiausi - Latvijoje (21,7 proc.) ir Ispanijoje (19,0 proc.).

Palyginimui: 2010 m. vasarį nedarbo lygis JAV sudarė 9,7 proc., 2010 m. sausį Japonijoje - 4,9 proc.

Lietuvoje vyrų nedarbas siekė 16,2 proc., o moterų –  11,7 proc. Didelių disproporcijų čia nematome. Kitaip situacija atrodo jaunimo grupėje.

Jaunimas balsuoja kojomis

Oficialioje statistikoje teigiama, kad jaunimo Lietuvoje yra 762 tūkst. 2010 m. vasarį jaunimo nedarbas (iki 25 m.) ES sudarė 20,6 proc.  Mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo stebėtas Nyderlanduose (7,3 proc.), o aukščiausi rodikliai - Latvijoje (41,3 proc. 2009 m. ketvirtą ketvirtį) ir Ispanijoje (40,7 proc.).

Lietuvoje jaunų iki 25 m. amžiaus registruotų bedarbių kovo 1 d. buvo 43,8 tūkst., o jaunimo nedarbo rodiklis vasario pabaigoje buvo 9,1 proc.

Matome, kad tai vienas geriausių rodiklių Europoje. Ar taip gali būti? Daugiau negu aišku, kad ne. Daug jaunimo užsiregistruos po nuskambėjusio skandalo dėl PSD įmokų, nes dabar dažnas jaunuolis neturėjo jokios vilties rasti darbą su Darbo biržos pagalba, neturėjo reikalingo stažo, kad gauti bedarbio pašalpą ir net nėjo registruotis. Blogesnė yra kita tendencija, kad jaunimas propaguoja “balsavimą kojomis” – t.y. emigraciją. Apie jos dydį vėlgi žinome tik legendas. Aišku, kad greičiausiai išvažiuoja mobiliausia visuomenės dalis. Galima tikėtis, kad dalis jų dabar grįš ne tik susitaisyti dantų, bet ir užsiregistruoti Darbo biržoje.

Tarp kitko, Lietuvos Statistikos departamentas skelbia, jog jų duomenimis jaunimo nedarbas siekia 29,3 proc. Tai arčiau tikslesnių skaičių, bet matyt irgi dar nėra tikra. Juk atliekant gyventojų užimtumo tyrimą yra apklausiama 14,9 tūkst., arba 0,5 procento 15 metų ir vyresnių gyventojų.

 

Koks tikrasis nedarbas Lietuvoje, skaitykite tęsinyje...

 


Tinklalapyje pateikta informacija nėra siūlymas pirkti ar parduoti bet kokius finansinius instrumentus. investicijos.net neatsako už informacijos tikslumą bei teisingumą, taip pat už bet kokius trečiųjų asmenų sprendimus ar veiksmus, padarytus remiantis tinklapyje pateikta informacija. Griežtai draudžiama investicijos.net paskelbtą informaciją platinti be raštiško sutikimo.