"Investuotojo išpažintis" ištraukaTai atsitiktinė ištrauka, iš Roko Lukošiaus verslo romano "Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas" :Apie tai besvarstydamas keliavau susitikti su Viktoru, kur jį radau belaukiantį manęs kartu su Antonu. - Na ką, galime pradėti, - be pasisveikinimų ir užuolankų prakalbo Viktoras. - Tikrai taip, - tariau patogiai įsitaisęs priešais dailųjį riešutmedžio stalą. - Puiku. Prieš tai aptarėme pagrindines investicinio turto klases, o šiandien pabandysime visą tai sudėlioti į vientisą investicijų portfelį. Tai pakankamai atsakingas momentas, ir šiam reikalui yra sukurta nemažai teorijų. Bet mano tikslas jums pateikti praktines žinias, kuriomis remdamiesi galėtumėte sumodeliuoti optimalų investicijų portfelį, įdėdami šiam dalykui pakankamai nedidelį kiekį pastangų, nes nemanau, kad norėtumėte užsiimti labai sudėtingais skaičiavimais, kurie jums suteiktų abejotinos naudos. - O apie kokius skaičiavimus čia kalbama? – pasiteiravau aš, mat šiaip jau manęs skaičiavimai niekada negąsdino. - Na jei jau paklausei, tai gal iš karto tai trumpai ir aptarsim. Dar praėjusio šimtmečio viduryje ekonomistas H.Markowitz, gavęs Nobelio premiją sukūrė moderniojo portfelio teoriją, kurios tikslas paaiškinti kaip sukurti efektyviausią investicijų portfelį. Jo sukurti metodai buvo vystomi ir toliau, tačiau pagrindu išliko būtent jo nustatyti principai, kuriais remiasi ir dabar pakankamai plačiai naudojamas investicijų portfelio optimizavimas. Pabandysiu supaprastintai ir glaustai jums apie tai papasakoti. Iš principo kiekvieną investicinę priemonę galime apibrėžti trimis kriterijais: grąža, rizikingumas ir koreliacija su kitomis priemonėmis. Grąža matuojama laukiamu pajamingumu ateityje, rizikingumas standartiniu nuokrypiu, kuris išmatuojamas statistiškai pagal praeities svyravimus, o koreliacija taip pat įvertinama praeities duomenimis. Tokius duomenis surinkti nėra labai sudėtinga, tačiau jums kaip individualiems investuotojams, manau, tam būtų pernelyg daug darbo ir palyginti pernelyg mažai naudos. Bet norėčiau dar sugrįžti prie portfelio optimizavimo teorijos. Ši sako, jog kiekvienam portfeliui galima surasti efektyviausią tašką, atitinkantį norimą riziką, kuriame būtų pasiekiama aukščiausia grąža. Šiame taške nustatoma kokios proporcijos atskirų investicijų turėtų sudaryti bendrą portfelį, atsižvelgiant į mano anksčiau išvardytus kriterijus: grąžą, standartinį nuokrypį bei koreliaciją. Taigi pagal šiuos kriterijus ir norimą rizikos lygį nustatomas optimalus portfelis konkrečiam investuotojui. Jei skaičiuoti viską rankiniu būdu, tai pats skaičiavimas bus gan sudėtingas, bet dėl to pergyventi nereiktų, jei norėsite, pasižiūrėkite internete - ten galima surasti nemokamų programų, skirtų portfeliams optimizuoti, tačiau jums vis tiek teks surinkti visus tam reikalingus duomenis. - O yra dar kokių šio metodo trūkumų, apart to, kad daug darbo? – norėjau išgirsti daugiau. - Sakyčiau, yra vienas esminis trūkumas, - tarė Viktoras kietai sučiaupdamas lūpas. – Tikrai esate girdėję nemažai apibūdinimų pašiepiančių statistiką. Ir deja, juose yra teisybės. Tuo tarpu šis metodas remiasi būtent statistiniais duomenimis. Rizikingumas nustatomas remiantis praėjusių laikotarpių svyravimais, kas galėtų būti pakenčiama vertinti rinkoms, turinčioms labai ilgą istoriją, tačiau visiškai netinkamas metodas jaunoms rinkoms. Taip pat remiantis statistiniu rizikos matavimu neįvertinama fundamentalūs rizikos pokyčiai, kurie gali įvykti dėl besikeičiančios politinės, gamtinės ar kitokios, poveikį turinčios aplinkos. Tačiau blogiausia su koreliacijos matavimu, mat ši taip pat nustatoma statiškai, tačiau bėda tame, jog visi investuotojai ieško kuo mažiau koreliuojančių rinkų bei turto klasių, ir jei vieną ciklą jos nekoreliuoja, dalis investuotojų perkelia savo lėšas į tą rinką, ir sekantį ciklą koreliuojasi bus daug didesnė, taigi mūsų ankstesnis vertinimas kaip ir nebetenka prasmės. Ši teorija buvo kur kas prasmingesnė tais laikais kai nebuvo nei kompiuterių nei interneto ir mažai kas žinojo kas kur dedasi, tačiau šiais globalizacijos laikais jos praktinė reikšmė yra stipriai sumenkusi... |