Verslo romanas: ištrauka 1
- Tai va, vyrukai, dėstė Aleksas, - investavimas - tikrai nieko sudėtingo. Viskas, ką jums reikia daryti, tai pasirašyti su mumis tarpininkavimo sutartį, pervesti pinigus į vertybinių popierių sąskaitą. Ir viskas. Perkat, parduodat, pasiimat pelną. Uždirbti galima tikrai nemažai.
- Uždirbti visada neblogai, - pusiau rimtai pritariau jam, - bet turbūt taip pat sėkmingai galima ir prarasti?
- Viskas įmanoma, - nė kiek neprieštaravo šis, - reikia suprasti, kad akcijų pirkimas yra rizikingas užsiėmimas. Nori uždirbti - turi rizikuoti. Nenori rizikuoti, perki obligacijas ir uždirbi kelis procentus. Čia jums patiems spręsti.
- Taip taip, visa tai mes žinome, - į pokalbį įsiterpė ir Antonas, parodydamas, kad ir jis neblogai išmano apie ką kalbama, - bet tu mums iš praktikos pasakyk, kokia tikimybė yra uždirbti, o kokia pralošti?
- Tikimybė, Antonai, yra toks sunkiai apibrėžiamas dalykas. Bet tau galiu pasakyti iš savo patirties, kad per paskutinius trejus metus daugelis sandorių man tikrai buvo pelningi. Kai kur uždarbis didesnis, kai kur mažesnis. Bet faktas yra tas, jog, apskritai paėmus, gavau nemažą pelną. Rinka auga, o tai tiesiog puikus metas investuoti. Patarčiau nesnausti, nes po mėnesio viskas gali būti gerokai brangiau.
- Arba pigiau, - suniurnėjau aš. Kažkodėl toks optimizmas man atrodė kiek įtartinas.
- Gali būti ir pigiau, visko gali būti, - pritarė Aleksas. - Tokia yra rinka, čia tiksliai negali nieko prognozuoti. Bet tie, kurie nebijo rizikuoti, susišluoja gražaus pinigėlio...