Investavimas į auksą
Ar aukso burbulas jau sprogsta?
Rokas Lukošius
2010 02 18
Nebūsiu pirmas, ir ko gero taip pat nebūsiu
paskutinis, prabilęs apie pastaruosius kelerius metus pasaulį
krečiančią aukso karštligę. Šįkart ji kiek kitokia, nei tais laikais,
kai ištroškę aukso griebdavo kastuvą su kibiru, ir traukdavo ieškoti,
šio tauriojo metalo, kurio anot mokslo, net ir visatoje santykinai yra
nedaug. Šį kartą visi per daug užsiėmę, kad galėtų leistis jo ieškoti,
o ir surasti nedaug šansų, tad paprasčiausia įgyti tai ko negali
pasidaryti pats - nusipirkti.
Kam pirkti auksą? Turbūt
uždaviau kvailą klausimą. Juk dauguma žino, kad auksas puiki investicija.
Auksas tik brangs, o jo vertė tikrai nekris - juk tai auksas. Bet
atsitinka taip, kad ir tvirčiausi įsitikinimai geriausių specialistų
sudūžta. Ir kuo daugiau tokių specialistų, tuo didesnė tikimybė, kad
įsitikinimus teks pakeisti. Kai specialistai tampa visi - tai būna
neišvengiama. Kol kas dar į šį geltoną metalą investuoja tikrai ne kiekvienas,
tačiau reikia pripažinti, investavimas į auksą jau tampa populiarus.
Tad ar jau
galime tai vadinti burbulu? Panašumų yra, tik didžiausi burbulai būna
susiję su kokiomis nors naujovėmis, pavyzdžiui, ".com" burbulo metu
žmonės pirmą kartą susidūrė su tokio tipo kompanijomis, ir nežinojo,
kaip rinka vėliau ar anksčiau viską sureguliuos. Tuo tarpu auksas
visada buvo auksu.
Tik aukso kaina ne visada buvo vienoda. Iki
dabartinio kilimo, panašiai aukso kainos dinamika atrodė ir prieš tris
dešimtmečius: 1977-1980 metais auksas pabrango per penkis kartus,
tačiau po to kaina greitai prarado pusę buvusios vertės, ir tuomet
panašiame lygyje išsilaikė pora dešimtmečių. Ir tik per pastarąjį
dešimtmetį šis taurusis metalas pradėjo pastebimai brangti, o vien
pastaruosius penkerius metus pabrango 2,6 karto jei matuotumėm JAV
doleriais, arba 2,4 karto, jei matuotumėm eurais. Per paskutinįjį
dešimtmetį, matuojant JAV doleriais, aukso kaina išaugo 3,7 karto. Per
pastaruosius keletą mėnesių aukso kaina šiek tiek smuktelėjo žemyn,
tačiau vis dar virš 1000 JAV dolerių už unciją ribos.
Klausimas,
kiek gi gali būti ta reali aukso vertė, ar tiesiog kas kiek už jį moka,
tokia ir yra vertė? Deja, bet tiksliai įvertinti aukso vertę beveik
neįmanoma, nes įprasti vertinimo metodai tam netinka: nėra galybės
substitutų, su kuriai būtų galima lyginti, auksas negeneruoja pinigų
srauto, o alchemija, deja, kol kas irgi apčiuopiamų vaisių neatnešė.
Viskas ką galima pasakyti apie aukso ribas, tai jo išgavimo sąnaudos.
Didžiausios pasaulyje aukso išgavėjos "Barrick Gold" vienos uncijos
aukso išgavimo sąnaudos buvo 470 JAV dolerių, antros pagal dydį 380, o
didžiausios Rusijos aukso kalvės "Polyus Gold" - 360. Šie skaičiai
parodo, kad jei kaina kristų žemiau ribos, joms nebeapsimokėtų išgauti
aukso. Bet negalima sakyti, kad tokia aukso kainos minimali riba -
kainoms kritus žemiau, jų išgavėjams tektų pasispausti mažinant
sąnaudas, galbūt kai kurias kasyklas uždaryti, ir palikti tik tas,
kuriose išgavimas pigesnis.
Su viršutine riba dar sudėtingiau.
Auksas šiais laikais randamas ne gabalais upeliuose, kaip kad būdavo
rodoma filmuose. Jis kasamas iš žemės gelmių, atskiriant aukso dulkes,
ar išskiriant auksą iš uolienos. Gamtoje jis randamas tam tikros
koncentracijos, taip pat su priemaišomis. Kuo aukso koncentracija
didesnė, tuo jo išgavimas ekonomiškai naudingesnis. Tačiau esant prie
tam tikros kainos, auksą apsimoka išgauti iš mažesnės koncentracijos
šaltinių. Tai reiškia, kuo labiau aukso kaina kyla, tuo labiau gali
didėti jo pasiūla, nes pasidaro ekonomiška šį metalą išgauti ir ten,
kur anksčiau neapsimokėjo. Tačiau tai pakankamai ilgalaikis procesas.
Vis
tik tai brėžia tam tikras ribas aukso kainai - didėjanti pasiūla vėliau
ar anksčiau turės poveikį kainoms. Juk net ir Lietuvoje yra aukso: nors
anot Lietuvos geologijos tarnybos mūsų šalyje nėra patvirtinta
oficialiai patvirtintų aukso telkinių, tačiau įvairiuose žvyro
karjeruose esama keletas tonų šio tauriojo metalo. Anksčiau jo išgauti
neapsimokėjo dėl aukštos savikainos, tačiau kainoms kylant tai gali
tapti realybe.
Paklausa taip pat neatsilieka. Nors auksas niekur
neišnyksta, o jo vis iškasama, tačiau poreikis taip pat auga, kaip ir
žmonių skaičius žemėje. Pagal 2008 metų statistiką, maždaug trys
penktadaliai iškasto aukso panaudojama juvelyrikos pramonėje, vienas
penktadalis kitose pramonės šakose (elektronikoje ir panašiose), o
likęs penktadalis atitenka investavimui ir kaupimui. Taigi daugiausia
paklausą lemia juvelyrikos pramonė, tačiau kainoms įtakos turi ir
investiciniais tikslais perkamas auksas, o kainos kilimas kenkia
juvelyrikos pramonės atstovams - brangesni papuošalai yra neigiamas
veiksnys paklausai.
Vis tik, net jei ir susidūrėme su aukso kainų
burbulu, negalime atspėti kada jis ims bliūkšti. Gal būt šis procesas
jau prasidėjo, o gal kilimas tęsis dar ne vienerius metus siekdamas vis
naujas aukštumas. Tačiau nusprendusiems investuoti į auksą reikėtų
nepamiršti, kad yra ir kitų investicijų, kurios gali būti ir ne
blogesnės.
Įvertinant grąža ir rizikos lygį ilguoju laikotarpiu investicijos į auksą nusileidžia akcijoms ar obligacijoms. Tačiau reiktų pripažinti
ir tai, kad auksas gali turėti ir pranašumų prieš kitas investicijas:
susiklosčius kokioms nors katastrofiškoms aplinkybėms, kaip kad naujas
pasaulinis karas ar panašaus masto stichinė nelaimė: obligacijos dėl
tikėtinos sprogusios hiperinfliacijos realiai prarastų savo vertę labai
greitai, akcijų reali vertė taip pat smuktų iki nematytų žemumų,
neatsiliktų ir nekilnojamas turtas (jei jis vis dar stovėtų), pinigų
laikymas po lova taptų makulatūros kaupimu, o štai tie kas rūsyje
laikytų užkastą puskilogramį aukso, ko gero nesigailėtų. Tad jei tikite
pasaulio pabaigos scenarijumi...
